Pagrindinė komplekso U40 paskirtis yra privati gyvenamoji rezidencija. Papildomai į kompleksą yra integruoti ir TARTLE meno galerija-muziejus bei meno saugykla, kurie kartu užima daugiau kaip 50 % viso komplekso ploto. Pastate taip pat yra veikiančios konsulato patalpos ir konferencijų salė, kuri lengvai transformuojama į baseiną bei SPA zoną. Vidiniame komplekso kieme yra įrengta lauko skulptūrų paroda, čia vasaros metu veikia išskirtinis kokteilių baras bei šiltuoju metų laiku vyksta kiti įvairūs renginiai. Komplekso svečiai gali mėgautis įspūdinga Vilniaus senamiesčio panorama tiek iš vidinio kiemo, tiek iš ir pastatų vidaus. Visas kompleksas alsuoja menu ir tarnauja kaip edukacinė erdvė, pabrėžianti gilų žmogaus ir meno ryšį. Lankytojai gali susipažinti su įvairių laikotarpių Lietuvos menu, čia rasite daugiau kaip 8 000 eksponatų. Tai paveikslai, skulptūros, istoriniai žemėlapiai, grafika, istorinės lietuviškos knygos bei didelė liaudies meno kolekcija. Daugiau kaip 200 meno objektų buvo strategiškai integruoti į skirtingas gyvenamųjų patalpų zonas, laikantis tam tikros meninės temos. Tokiu būdu meno parodos atsirado netikėčiausiose vietose, pavyzdžiui, skulptūrų ekspozicija lifto šachtoje, skulptūrų ir paveikslų ekspozicija laiptinėje, įkomponuota liaudies meno vitrina virtuvės zonoje, medalių ekspozicija koridoriuje, freskos ir skulptūros darbo kabinetuose. Taip pat į stumdomas stiklines duris buvo moderniai integruoti ir dvigubi paveikslai. Nepaisant ribotos erdvės, projekte maksimaliai išnaudotas patalpų funkcionalumas. Komplekso konferencijų salėje panaudotos kilnojamosios grindys, leidžiančios patalpas naudoti įvairiapusiškai: nuleidus patalpos grindis patalpa transformuojasi į baseiną bei pirčių zoną. Kompleksą U40 sudaro atstatyti seni ir naujai suprojektuoti pastatai. Senąją ir naująją pastatų dalis jungia stiklinė erdvė, iš kurios atsiveria šviesos kupina panorama. Stiklo jungtis taip pat leidžia apsaugoti autentišką renovuotų pastatų fasadą. Išskirtinė yra naujoji komplekso dalis, besitęsianti 20 metrų be jokių atramų. Naujosios dalies lubų berėmės konstrukcijos schemai buvo panaudota COBIAX technologija, kurioje vietoj sunkaus betono buvo panaudoti lengvi tuščiaviduriai plastikiniai korpusai. Panoraminėje berėmės sekcijos pusėje įrengti 15% pasvirę, slankiojantys, įspūdingo dydžio langai. Pagrindiniai iššūkiai: Pagrindinis iššūkis buvo integruoti kelias funkcines erdves palyginti mažame plote (komplekso dydis: 1540 m2). Ne mažesnė užduotis buvo užtikrinti, kad viešosios ir privačios erdvės būtų tinkamai suplanuotos, siekiant maksimaliai išvengti jų persidengimo. Kitas svarbus aspektas buvo vizualinio ir funkcinio ryšio tarp naujojo ir senojo pastatų sukūrimas. Kadangi vienas pastatas buvo istorinis, kitas rekonstruojamas, o dar vienas - visiškai naujas, buvo svarbu į pastato architektūrą įtraukti bendrą vardiklį – visur palikti atsiveriantį vaizdą į senamiesčio panoramą. Taip pat svarbi projekto užduotis buvo sklandžiai sujungti senuosius ir naujuosius architektūrinius elementus naudojant šiuolaikinę dizaino kalbą. Įgyvendinant projektą reikėjo palyginti ribotoje teritorijoje sukurti darnų daugiafunkcinių erdvių - privačių ir viešųjų - derinį, kartu perteikiant jų unikalią atmosferą. Taip pat, į privačių ir viešųjų erdvių interjerą reikėjo integruoti nemažai meno kūrinių. Interjero koncepcijoje daugiausia dėmesio skiriama skirtingų funkcijų erdvėms, kartu į jas įtraukiant meno parodas. Taikomos naujovės: Konferencijų kambaryje įrengtos kilnojamos grindys, todėl jis gali būti įvairiapusiškai pritaikytas (nuleidus grindis jis virsta baseinu). Pagal specialų užsakymą pagamintos šviečiančios žaliuzės buvo integruotos siekiant apsaugoti galerijose esančius meno kūrinius nuo saulės spindulių ir subtiliai apšviesti parodas. Pirmą kartą Rytų Europoje panaudoti dideli slankiojantys berėmiai "Sky-Frame" langai, pasvirę 15 % kampu. Į stumdomas stiklines duris biurų zonoje integruoti dvigubi paveikslai.